perti

1 per̃ti, pẽria, pė̃rė, pérti, pẽria, pė́rė 1. tr., intr. mušti, pliekti: Kame čia vytį pasilaužti – vaiką per̃su Trš. Nèpertas nė vienas vaikas nepauga Slnt. Ka vėlai grįžo, gavo per̃ti Rt. Būsi pẽramas kaip šuo, jei neklausysi Šts. Lazda tuojau iššoko iš krepšio ir ėmė šeimininkui perti kailį J.Balč. Imsim virvę ilgą, persim dėdę par pilvą JD753. Pėrė anam par snukį LTR(Plng). Aš gana sakiau, gana kalbėjau: neperk, neperk bėrų žirgelių (d.) Nm. ^ Eik į kertę – gausi perti, eik į trobą – gausi grobą! LTR(Krtn). Rankos šeria, rankos peria LTR(Jnš). ║ kalti, plakti: Degina ir pera tą gelžį Plng. 2. tr. mesti, blokšti: Kad aš tave per̃siu į žemę, ir padulkėsil Plng. 3. intr. šauti: Iš muškietų smarkiai pėrėm JD1083. Kad pera, pridėjęs [šautuvą], pakšt ir yr zuikis Dr. 4. intr. NdŽ trenkti (apie perkūną, žaibą). 5. tr. R, K vanoti pirtyje su vanta: Pirty jam kailį pė̃rė su vanta J. To[je] pirty mes per̃sme jūsų poną BM264. | refl.: Nuejus į pirtį, reik i per̃ties, o ne šiaip sau nusivanoti Slnt. 6. tr. Lex12, H, R51, K mazgoti, maudyti, prausti (ppr. pirtyje): Kūdikį per̃ti KI168. Tas turi visą savo kūną vandemi perti BB3Moz15,16. ^ Varna perta ar neperta – vis juoda S.Dauk. | refl. SD84,159, Lex12, H, R51: Nuėjo ..., norėdama pertisi vandenyje BB2Moz2,5. Per̃ties eik į perenę Slnt. Mes kožną nedėlią pẽramos pirtė[je] Slnt. Vakar pirtė[je] pėrėmės, šiandien nugaros nebeniežta Vkš. Pėrės pirty kailiniuota JD1093. Vaikamus ir kitiems artimiemus su savimi pirtyje nesidavė pertis MP62. Idant ... motė po akimi Dovydo nepėrusis, tad būtų svetimvyre niekad netapus DP473. | Žvirbliai po vandenį pẽrias – bus lietus Jnš. Žąsys ka pẽras, ka pẽras antai kieme! KlvrŽ. ║ refl. plunktis, voliotis (smėlyje ar šiaip kokioje purioje medžiagoje): Kas būs, ka varnos pẽras po sniegą? – Lys Krš. Vištos pẽrias smėly Rod. Žvirblis ... smiltėse pėrės PP19. Vištos pẽrias smiltyje KI168. A, kad tie vaikai po šieną pẽras! Rdn. 7. intr. prk. kentėti: Už tėvų griekus ir mes peram Šts. 8. intr. šnek. smarkiai, greitai eiti, važiuoti, joti: Pera vieškeliu, kad dulkės rūksta Skd. Per̃kiatav raitu! Šts. 9. tr. juok. smarkiai valgyti, kirsti: Kap ažriekėm karvę, o tai per visą mėnesį pė̃rėm mėsą Grv.

◊ tókią pat pir̃tį pė̃ręs Šts tą patį dirbęs; taip pat gyvenęs: Ana tókią pat pir̃tį y[ra] pė̃rusi kaip ir aš Trkn.

\ perti; atperti; įperti; išperti; nuperti; paperti; parperti; perperti; praperti; priperti; superti; užperti